Europos šilumos siurblių pramonė pastaraisiais metais dėl klimato kaitos ir energetikos krizių smarkiai išaugo ir tapo pagrindine šildymo sektoriaus technologija. Štai keletas smulkmenų apie Europos šilumos siurblių pramonę:
Rinkos dydis ir augimas: Europos šilumos siurblių rinkos vertė 2023 m. siekė 17,1 milijardo JAV dolerių, o 2024–2032 m. numatomas 18 % augimas. Numatoma, kad pasaulinė šilumos siurblių rinkos dydis iki 2032 m. sieks 165,2 milijardo JAV dolerių.
Technologija ir pritaikymas: Šilumos siurbliai yra pagrįsti Carnot ciklo ir atvirkštinio Carnot ciklo principais, perduoda šilumą nedideliu elektros energijos kiekiu, efektyviai panaudojant žemos kokybės šiluminę energiją energijos taupymo tikslams. Šilumos siurblių sistemos gali užtikrinti šildymą, vėsinimą ir karštą buitinį vandenį, pakeisdamos tradicinius boilerius ir oro kondicionierius.
Tipai: Rinkoje siūlomi šilumos siurbliai daugiausia apima oro šilumos siurblius, vandens šaltinio šilumos siurblius ir žemės šilumos siurblius. Oro šaltinio šilumos siurbliai naudoja šilumą iš oro ir pasižymi lengvu montavimu bei paprasta priežiūra.
Politikos parama: Europos vyriausybės įdiegė keletą politikos priemonių, skatinančių platų šilumos siurblių naudojimą, kad būtų pasiekti klimato neutralumo tikslai. Pavyzdžiui, Vokietija suteikė finansinę paramą ir patobulino pastatų energijos vartojimo efektyvumo standartus vykdydama tokią politiką kaip „Rinkos skatinimo programa“.
Naujos galimybės energetikos krizės metu: Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir su tuo susijusi energetikos krizė paspartino Europos šilumos siurblių rinkos plėtrą. 2022 m. Europos šilumos siurblių pardavimai sparčiai augo – oro šilumos siurbliai sudarė didžiausią pardavimų dalį, o paklausa pirmavo Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje.
Rinkos potencialas: Remiantis IEA ataskaita, šilumos siurbliai yra pagrindinė technologija, padedanti pereiti prie saugaus ir tvaraus šildymo, o šiuo metu turimi šilumos siurbliai yra nuo trijų iki penkių kartų efektyvesni nei dujiniai katilai. Tikimasi, kad iki 2030 m. šilumos siurblių pardavimas gerokai padidės, ypač Europoje, kur šilumos siurblių diegimo tempas padvigubės.
Nauda aplinkai: eksploatacijos metu šilumos siurbliai neišskiria toksiškų dujų, nereikalauja degimo ir labai sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taip prisidedant prie ekologiškos ir aplinką tausojančios aplinkos.
Pramonės grandinės galimybės: sparti šilumos siurblių pramonės plėtra suteikė galimybių visų mašinų gamintojams, prekių ženklų prekybininkams ir dalių gamintojams. Tikimasi, kad Kinija, kaip pagrindinė šilumos siurblių gamybos šalis, gaus naudos iš pasaulinės paklausos augimo.
Technologijų plėtra: šilumos siurblių technologija ir toliau tobulėja, pavyzdžiui, taikant žemos temperatūros srovės stiprinimo technologiją ir naujus šaltnešius, leidžiančius šilumos siurbliams efektyviai veikti esant žemesnei aplinkos temperatūrai, plečiant jų taikymą šaltuose regionuose.
Rinkos perspektyvos: Tikimasi, kad iki 2030 m. pasaulinė šilumos siurblių rinka pasieks apie 2 trilijonus juanių, o šilumos siurblių pardavimo metinis augimo tempas Europoje ir Kinijoje sieks atitinkamai 26 % ir 15 %.